- meldėjas
- meldė́jas, -a smob. (1), meldė̃jas, -à (2) K 1. M, L526 prašytojas, maldautojas: Tu meldėja mylestų brš. 2. R, K, Bru, M kas lanko maldininkų susirinkimus, meldžia maldas; Dievo garbintojas, maldininkas: Tada ją nuvedė pas vieną ūkininką, kuris buvo didelis meldėjas I.Simon. Jau keli ir atsirado, kurius kiti meldėjais vadino, kai kad pas mus juos šaukia maldininkais Ns1832,9. ║ I davatka. 3. N garbintojas: Jisai tada ant aukšto vežimo tūkstančių jo meldėjų važinėjamas Ns1857,6. Tikrieji meldėjai tėvo melsis dvasėje ir tiesoje Bb1Jn4,23. \ meldėjas; užmeldėjas
Dictionary of the Lithuanian Language.